Kas ta termopasta ir kam ji apskritai reikalinga
Daugelis kompiuterio naudotojų net nenutuokia, kad jų įrenginio viduje yra nedidelis kiekis specialios pastos, kuri atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį. Termopasta – tai speciali medžiaga, užtikrinanti efektyvų šilumos perdavimą tarp procesoriaus ar vaizdo plokštės lustų ir jų aušintuvų. Skamba paprasta, bet šis mažas detalė gali lemti, ar jūsų kompiuteris veiks sklandžiai, ar virš jo pradės kilti dūmai (na, gal ne tiesiogine prasme, bet temperatūros tikrai pakils).
Procesoriai šiandien yra neįtikėtinai galingi ir dėl to išskiria daug šilumos. Kai procesorius dirba visu pajėgumu – žaidžiate, renderinate vaizdo įrašus ar tiesiog turite atvertų 50 Chrome skirtukų – jis gali įkaisti iki 70-90 laipsnių ar net daugiau. Be tinkamos aušinimo sistemos ir kokybiškos termopastos, šis karštis gali rimtai pakenkti kompiuterio komponentams.
Problema ta, kad tarp procesoriaus paviršiaus ir aušintuvo pagrindo yra mikroskopinių nelygumų. Net jei abiejų paviršiai atrodo idealiai lygūs, mikroskopu pamatytumėte kalnelių ir slėnių peizažą. Šios oro kišenės labai blogai praleidžia šilumą. Čia ir ateina į pagalbą termopasta – ji užpildo visus tuos tarpus, užtikrindama maksimalų kontaktą ir efektyvų šilumos perdavimą.
Kodėl termopasta praranda savo savybes
Dabar atėjo laikas blogoms žinioms – termopasta nėra amžina. Laikui bėgant ji džiūsta, kietėja ir praranda savo šilumą laidžias savybes. Tai natūralus procesas, kurio išvengti neįmanoma, tik galima atidėti naudojant kokybiškesnes pastas.
Pirmiausia, nuolatinis kaitimas ir aušimas sukelia termopastos degradaciją. Kiekvieną kartą įjungus kompiuterį, procesorius įšyla, o išjungus – atvėsta. Šie temperatūros ciklai pamažu keičia pastos struktūrą. Pigesnės pastos gali pradėti džiūti jau po metų ar dviejų, o kokybiškesnės išlaiko savybes 3-5 metus ar net ilgiau.
Antra priežastis – oksidacija. Nors termopasta yra tarp dviejų metalinių paviršių, mikroskopiniai oro kiekiai vis tiek patenka į šią zoną. Deguonis laikui bėgant reaguoja su pastos komponentais, keisdamas jos konsistenciją ir efektyvumą. Ypač tai aktualu sidabro ar vario dalelių turinčioms pastoms.
Dar vienas veiksnys – kompiuterio naudojimo intensyvumas. Jei jūsų kompiuteris dirba 24/7, vykdydamas sunkius skaičiavimus ar kasant kriptovaliutas, termopasta susidurs su daug didesniu stresu nei įprastinio naudotojo, kuris kompiuterį įjungia tik vakarais pažiūrėti filmų.
Kaip suprasti, kad laikas keisti termopastą
Gera žinia ta, kad kompiuteris pats jums pasakys, kai ateis laikas keisti termopastą. Reikia tik mokėti klausytis (arba geriau – žiūrėti į teisinga programą).
Pats akivaizdiausias požymis – padidėjusi darbo temperatūra. Jei anksčiau jūsų procesorius ramiai dirbo 40-50 laipsnių temperatūroje, o dabar net nieko neveikiant rodo 60-70 laipsnių, tai aiškus signalas. Temperatūrą galite stebėti naudodami nemokamas programas kaip HWMonitor, Core Temp ar MSI Afterburner (vaizdo plokštei).
Kitas požymis – padažnėję aušintuvo ventiliatoriaus apsisukimai. Jei jūsų kompiuteris pradėjo skambėti kaip reaktyvinis lėktuvas, nors darote tuos pačius darbus kaip visada, greičiausiai procesorius perkaista ir sistema bando jį atvėsinti intensyviau sukdama ventiliatorius.
Dar blogiau – staigūs kompiuterio išsijungimai ar lėtėjimas. Moderniose sistemose yra apsaugos mechanizmas, vadinamas „thermal throttling”. Kai procesorius pasiekia kritinę temperatūrą (paprastai apie 100 laipsnių), jis automatiškai sumažina savo darbo dažnį, kad atvėstų. Dėl to kompiuteris tampa lėtas. O jei temperatūra pakyla dar labiau, sistema tiesiog išsijungia, kad apsaugotų komponentus nuo gedimo.
Ir žinoma, jei nuo paskutinio termopastos keitimo praėjo 3-4 metai ar daugiau, net jei nematote akivaizdžių problemų, vis tiek verta pakeisti. Prevencija visada geriau nei remontas.
Kaip dažnai reikėtų keisti termopastą
Čia nėra vieno teisingas atsakymo, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau galiu pasidalinti bendromis rekomendacijomis, kurios padės susiorientuoti.
Įprastam staliniu kompiuteriui su vidutine apkrova (naršymas, dokumentų rengimas, kartais žaidimai) termopastos pakanka maždaug 3-4 metams. Jei naudojate kokybiškesnę pastą, kaip Arctic MX-4, Noctua NT-H1 ar Thermal Grizzly Kryonaut, galite ramiai skaičiuoti ir 4-5 metus.
Žaidimų kompiuteriams, kurie reguliariai dirba didelėmis apkrovomis, rekomenduočiau keisti kas 2-3 metus. Ypač jei žaidžiate reiklias žaidimus ar užsiimate vaizdo montažu, 3D modeliavimu ar kitais resursų reikalaujančiais darbais.
Nešiojamiems kompiuteriams situacija šiek tiek kitokia. Jie paprastai turi kompaktiškesnes aušinimo sistemas ir dirba aukštesnėse temperatūrose. Čia termopasta gali išdžiūti greičiau – po 2-3 metų jau verta patikrinti. Be to, daugelis gamintojų nešiojamuose kompiuteriuose naudoja pigesnę termopastą arba net termopadus, kurie dar greičiau praranda savybes.
Jei perkate naudotą kompiuterį, vienas pirmųjų dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti – pakeisti termopastą. Nežinote, kada ji buvo keista paskutinį kartą ir kokios kokybės buvo naudota.
Kokią termopastą pasirinkti
Užėjus į kompiuterių parduotuvę ar atsidarę internetinę svetainę, pamatysite dešimtis skirtingų termopastų. Kainos svyruoja nuo kelių eurų iki 15-20 eurų už nedidelį tūbelę. Ar verta mokėti daugiau?
Trumpas atsakymas – priklauso. Pigesnės pastos, kaip Arctic MX-2 ar įvairios kinų gamintojų alternatyvos už 2-3 eurus, visiškai tinka paprastiems biuro kompiuteriams. Jos atlieka savo darbą, nors gali greičiau išdžiūti ir šiek tiek prasčiau laidžia šilumą.
Vidutinės klasės pastos (5-10 eurų) – čia rasite tokius patikrintus variantus kaip Arctic MX-4, Noctua NT-H1, Cooler Master MasterGel Maker. Šios pastos puikiai tinka daugumai situacijų, turi gerą šilumos laidumą ir išlaiko savybes ilgiau. Tai optimalus pasirinkimas daugumai naudotojų.
Premiumo segmente (10-20 eurų) yra tokios pastos kaip Thermal Grizzly Kryonaut, Noctua NT-H2, Arctic MX-5. Jos turi geriausią šilumos laidumą ir ilgiausią tarnavimo laiką. Vertos dėmesio, jei turite galingą žaidimų kompiuterį, užsiimate overclockingu ar tiesiog norite geriausio rezultato.
Yra ir egzotiškesnių variantų – skystojo metalo pastos (liquid metal). Jos turi neįtikėtiną šilumos laidumą, bet yra labai rizikingas pasirinkimas. Skystasis metalas yra elektriškai laidus, todėl net mažas lašelis ne ten gali sukelti trumpąjį jungimą. Be to, jis reaguoja su aliuminio aušintuvais, todėl tinka tik vario aušintuvams. Rekomenduoju tik patyrusiems entuziastams.
Dar vienas patarimas – nepirkite per daug. Vieno nedidelio tūbelio (1-2 gramai) užtenka 3-5 termopastos keitimams. Didesnės pakuotės apsimoka tik servisams ar tiems, kas planuoja keisti pastą keliuose kompiuteriuose.
Termopastos keitimo procesas žingsnis po žingsnio
Gerai, dabar pereikime prie praktinės dalies. Termopastos keitimas nėra raketų mokslas, bet reikia kruopštumo ir atsargumo. Štai kaip tai padaryti teisingai.
Pirmiausia, pasiruoškite. Jums reikės: naujos termopastos, izopropilo alkoholio (90% ar daugiau), vatinių pagaliukų ar bekūdikių servetėlių, galbūt plastikinio kaladėlės ar kreditinės kortelės (kai kurioms pastoms paskirstyti). Taip pat įsitikinkite, kad turite tinkamus atsuktuvas jūsų kompiuterio aušintuvui nuimti.
Prieš pradėdami, išjunkite kompiuterį ir atjunkite nuo elektros tinklo. Palaukite bent 10-15 minučių, kad sistema atvėstų. Darbas su karštu procesoriumi – ne pati geriausia idėja.
Atidarykite kompiuterio korpusą ir raskite procesoriaus aušintuvą. Paprastai tai didžiausias ventiliatorius su radiatorium. Atjunkite ventiliatoriaus maitinimo laidą nuo motininės plokštės. Dabar reikia atsukti aušintuvą. Priklausomai nuo modelio, gali būti 2-4 varžtai arba specialūs laikikliai. Atsukite juos įstrižine tvarka (pvz., viršų kairėje, tada apačią dešinėje), kad išlaikytumėte tolygų spaudimą.
Švelniai nukelkite aušintuvą. Jei jis „prilipęs”, lengvai pasukite jį į šonus – sena termopasta gali būti labai kieta. Niekada neverčkite jėga! Dabar pamatysite seną termopastą ant procesoriaus ir aušintuvo pagrindo.
Valymui naudokite izopropilo alkoholį ir vatinius pagaliukus. Kruopščiai nuvalykite visą seną pastą nuo abiejų paviršių. Tai gali užtrukti – sena pasta gali būti tikrai kieta. Tęskite, kol paviršiai bus visiškai švarūs ir blizgūs. Jokių dulkių, plaukelių ar senų pastos likučių.
Dabar atėjo laikas naujai pastai. Yra daug diskusijų, kiek pastos dėti ir kaip ją paskirstyti. Paprasčiausias metodas – „žirnio dydžio lašas” procesoriaus centre. Kai pritvirtinsite aušintuvą, spaudimas natūraliai paskirstys pastą. Daugiau ne visada geriau – per daug pastos gali net pabloginti šilumos perdavimą.
Kai kurios pastos (ypač storesnės) geriau veikia, jei jas šiek tiek paskirstote plastikine kortele plonu sluoksniu. Bet būkite atsargūs – sluoksnis turi būti tikrai plonas, beveik permatomas.
Grąžinkite aušintuvą į vietą, vėl prisukdami varžtus įstrižine tvarka. Nesusukite per stipriai – tiesiog tiek, kad aušintuvas būtų tvirtai pritvirtintas. Prijunkite ventiliatoriaus laidą atgal, uždarykite korpusą ir įjunkite kompiuterį.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Net atrodo paprastas procesas, bet yra keletas dalykų, kurie gali nepavykti. Pasidalinsiu dažniausiomis klaidomis, kurias mačiau (ir kai kurias padariau pats).
Per daug termopastos – tai klasika. Žmonės mano, kad daugiau = geriau, bet tai netiesa. Per daug pastos gali net pabloginti šilumos perdavimą, o perteklius gali išsisunkti į šonus ir užteršti motininę plokštę. Ypač pavojinga su elektriškai laidžiomis pastomis.
Netinkamas valymas – palikti senų pastos likučių arba naudoti netinkamus valymo skysčius. Vanduo, WD-40, spiritas – viso to vengti. Tik izopropilo alkoholis 90% ar daugiau. Kai kurie naudoja specialius termopastos valiklių, bet jie paprastai brangūs ir nereikalingi.
Liesti procesorių pirštais po valymo. Jūsų odos riebalai ant procesoriaus paviršiaus gali pabloginti termopastos veikimą. Jei atsitiktinai palietėte, nuvalykite dar kartą alkoholiu.
Netolygus aušintuvo pritvirtinimas. Jei viena pusė prisukta stipriau nei kita, termopasta paskirstys netolygiai ir viena procesoriaus pusė gali kaisti labiau. Visada sukite varžtus įstrižine tvarka ir tolygiai.
Pamiršti nuimti apsauginę plėvelę. Kai kurie nauji aušintuvai ateina su apsaugine plėvele ant pagrindo arba su jau užteptu termopadų. Jei dėsite termopastą ant termopadų ar nepašalinsite plėvelės – rezultatas bus katastrofiškas.
Ir paskutinė – skubėjimas. Termopastos keitimas nėra lenktynės. Geriau skirti 30 minučių ir padaryti viską teisingai, nei skubėti ir paskui stebėtis, kodėl temperatūros dar blogesnės nei buvo.
Kada geriau kreiptis į specialistus
Nors termopastos keitimas nėra sudėtingas, yra situacijų, kai geriau patikėti šį darbą profesionalams.
Nešiojamieji kompiuteriai – čia viskas sudėtingiau. Reikia išardyti beveik visą korpusą, o kai kuriuose modeliuose aušintuvo nuėmimas yra tikras iššūkis. Be to, nešiojamuose kompiuteriuose dažnai viena aušinimo sistema aptarnauja ir procesorių, ir vaizdo plokštę, todėl darbo daugiau. Jei neturite patirties su nešiojamųjų ardymu, geriau kreipkitės į servisą.
Garantija – jei jūsų kompiuteris dar garantijoje, patikrinkite sąlygas. Kai kurie gamintojai (ypač nešiojamųjų) laikys garantiją negaliojančia, jei patys ardysite įrenginį. Nors tai teisiškai ginčytina ES, geriau nesukurti sau papildomų problemų.
Sudėtingos aušinimo sistemos – jei turite vandeninį aušinimą ar kitą egzotišką sprendimą, galbūt verta pasikonsultuoti su specialistais, ypač jei tai pirmą kartą.
Jei po termopastos keitimo temperatūros nepagerėjo arba net pablogėjo, taip pat verta kreiptis į servisą. Gali būti, kad problema ne tik pastoje – galbūt aušintuvas užsikimšęs dulkėmis, ventiliatorius neveikia tinkamai ar yra kitų problemų.
Kai termopasta atnaujinta – ką tikėtis ir kaip prižiūrėti
Po sėkmingo termopastos keitimo turėtumėte pastebėti akivaizdžių pokyčių. Temperatūros turėtų nukristi 5-15 laipsnių, priklausomai nuo to, kokios būklės buvo sena pasta. Jei skirtumas mažesnis nei 3-5 laipsniai, galbūt sena pasta dar nebuvo taip bloga arba yra kitų problemų.
Ventiliatoriai turėtų suktis ramiau ir rečiau pasiekti maksimalius apsisukimus. Jūsų kompiuteris taps tylesnis, nes sistemai nereikės taip intensyviai aušinti. Tai ypač pastebima žaidimų ar kitų reiklių programų metu.
Gali pagerėti ir našumas. Jei anksčiau procesorius buvo verčiamas „throttle’intis” dėl aukštos temperatūros, dabar jis galės dirbti pilnu pajėgumu. Tai reiškia sklandesnius žaidimus, greitesnį renderinimą ir apskritai malonesnę naudojimo patirtį.
Bet darbas nesibaigia čia. Kad jūsų kompiuteris ir toliau veiktų optimaliai, reguliariai valykite dulkes iš korpuso. Dulkės ant radiatoriaus ir ventiliatoriaus gali sumažinti aušinimo efektyvumą lygiai taip pat kaip ir sena termopasta. Kas 3-6 mėnesius pravėrę korpusą ir išpūtę dulkes suspaustu oru, pratęsite ne tik termopastos, bet ir visos sistemos tarnavimo laiką.
Stebėkite temperatūras bent kartą per kelis mėnesius. Tai užtruks vos minutę – tiesiog paleiskite HWMonitor ar panašią programą ir pažiūrėkite, ar viskas normalu. Jei pastebite, kad temperatūros vėl pradeda kilti, žinosite, kad atėjo laikas kitam aptarnavimui.
Ir pats svarbiausias patarimas – nesibaiminkite šio proceso. Taip, pirmą kartą gali būti šiek tiek baisu, bet termopastos keitimas yra vienas paprasčiausių kompiuterio priežiūros darbų. Tai ne tik sutaupys pinigų (servise už tai gali prašyti 20-40 eurų), bet ir suteiks vertingos patirties. Suprasite savo kompiuterį geriau ir galėsite greičiau reaguoti į problemas ateityje. O jūsų kompiuteris atsilygis ilgesniu tarnavimo laiku ir geresniu veikimu.
