Keisti ženklai, kurie turėtų jus sunerimti
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai kompiuteris pradeda elgtis keistai. Staiga lėtėja, atsiranda keisti langai, arba visai nebeįsijungia programos. Dažnai pirmoji mintis būna – „turbūt kompiuteris pasenęs”, bet tikrovė gali būti visai kitokia. Jūsų įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiškomis programomis, kurios tyliai dirba fone ir daro žalą.
Pirmieji požymiai dažnai būna subtilūs. Kompiuteris gali pradėti krautis šiek tiek ilgiau nei įprastai, arba programos atsidaro su mažu vėlavimu. Daugelis žmonių šiuos ženklus ignoruoja, manydami, kad tai normalu. Tačiau būtent šie smulkūs pokyčiai dažnai signalizuoja apie pradedančią infekciją. Jei pastebite, kad jūsų kompiuteris staiga tapo lėtesnis be jokios akivaizdžios priežasties – verta susimąstyti.
Dar vienas ryškus požymis – netikėti iššokantys langai ir reklamos. Jei naršydami internetą matote daug daugiau reklamų nei įprastai, arba jos atsiranda net tuomet, kai naršyklė uždaryta, tai aiškus signalas. Ypač įtartinos tos reklamos, kurios siūlo „išvalyti kompiuterį” arba perspėja apie tariamus virusus. Ironija ta, kad būtent tokios reklamos dažnai ir yra kenkėjiškų programų dalis.
Kai kompiuteris gyvena savo gyvenimą
Vienas bauginančiausių dalykų – kai kompiuteris pradeda veikti tarsi pats sau. Pelės žymeklis juda be jūsų įsikišimo, programos atsidaro ir užsidaro savaime, arba failai pradingsta be pėdsako. Tai jau rimtas signalas, kad kažkas negerai. Tokius dalykus gali sukelti nuotolinės prieigos trojanai, kurie leidžia piktavaliams kontroliuoti jūsų įrenginį iš tolo.
Dažnai žmonės pastebi, kad jų slaptažodžiai nebeprisijungia prie įvairių paskyrų. El. paštas, socialiniai tinklai, net bankinės sąskaitos – staiga nebegalite prisijungti, nors tikrai žinote teisingą slaptažodį. Tai gali reikšti, kad virusas pavogė jūsų prisijungimo duomenis ir piktavaliai juos pakeitė. Kartais draugai ar kolegos praneša, kad iš jūsų paskyros gauna keistus pranešimus ar nuorodas – tai taip pat aiškus užkrėtimo ženklas.
Antivirusinė programa, jei ją turite, gali pradėti elgtis keistai. Ji gali būti išjungta ir nebeleisti jos įjungti, arba visai pranykti iš sistemos. Tai vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos daro sudėtingesni virusai – jie bando neutralizuoti apsaugą, kad galėtų ramiai veikti. Jei pastebite, kad jūsų antivirusas nebeveikia ir nepavyksta jo paleisti, veikiausiai jau esate užkrėsti.
Techniniai požymiai, kuriuos galima patikrinti
Jei norite giliau ištirti situaciją, verta pažvelgti į techninius rodiklius. Atidarykite užduočių tvarkytuvą (Task Manager Windows sistemoje arba Activity Monitor Mac’e) ir pažiūrėkite, kurios programos naudoja daugiausiai resursų. Jei matote nežinomas programas, kurios ėda daug procesoriaus ar atminties, tai įtartina. Ypač jei tos programos turi keistus, nieko nesakančius pavadinimus su atsitiktinėmis raidžių kombinacijomis.
Interneto ryšio greitis ir duomenų naudojimas taip pat gali daug pasakyti. Jei pastebite, kad internetas staiga sulėtėjo arba duomenų naudojimas išaugo be jokios priežasties, tai gali reikšti, kad virusas siunčia informaciją į išorinius serverius. Kai kurios kenkėjiškos programos naudoja jūsų kompiuterį kriptovaliutų kasybai arba DDoS atakoms, o tai reikalauja daug interneto pralaidumo.
Kietojo disko aktyvumas – dar vienas svarbus rodiklis. Jei girdite, kad kietasis diskas nuolat dirba, net kai nieko nedarote kompiuteryje, arba matote, kad disko aktyvumo lemputė nuolat mirksi, tai gali būti virusas. Moderniuose kompiuteriuose su SSD diskais tai pastebėti sunkiau, bet užduočių tvarkytuve vis tiek matysite padidėjusį disko naudojimą.
Naršyklės elgesys – svarbus indikatorius
Naršyklė dažnai būna pirmoji vieta, kur pasireiškia užkrėtimo požymiai. Jei jūsų pradinis puslapis pasikeitė be jūsų žinios, arba paieškos sistema tapo kitokia, tai aiškus kenkėjiškos programos ženklas. Taip vadinami „browser hijackers” būtent tai ir daro – jie perima naršyklės kontrolę ir nukreipia jus į tam tikrus puslapius.
Naujos įskiepių ar plėtinių atsiradimas naršyklėje, kurių patys neįdiegėte, taip pat turėtų sukelti nerimą. Šie įskiepiai gali sekti jūsų veiklą internete, vogti slaptažodžius ar rodyti nepageidaujamas reklamas. Reguliariai tikrinkite savo naršyklės plėtinius ir ištrinkite viską, ko neatpažįstate ar nenaudojate.
Kartais pastebėsite, kad kai kurios svetainės atrodo kitaip nei įprastai, arba jus nukreipia į kitus puslapius. Tai gali būti DNS užkrėtimo požymis, kai virusas pakeičia jūsų interneto nustatymus ir nukreipia į klastotus puslapius. Ypač pavojinga, kai tai nutinka su bankinėmis svetainėmis – galite netyčia įvesti savo duomenis į klastotę svetainę.
Failų sistemos anomalijos
Failai pradeda elgtis keistai – tai dar viena užkrėtimo kategorija. Galbūt pastebite naujus failus ar aplankus, kurių nekūrėte. Dažnai tai būna paslėpti failai su keistais pavadinimais, kuriuos sunku rasti netyčia. Kai kurie virusai kuria kopijas failų sistemoje arba modifikuoja esamus failus.
Dokumentai gali nebeatsidarinėti arba atsidaryti su klaidomis. Ypač pavojingi yra šifravimo virusai (ransomware), kurie užšifruoja jūsų failus ir reikalauja išpirkos. Jei staiga negalite atidaryti savo nuotraukų, dokumentų ar kitų failų, ir matote pranešimą apie išpirką, esate tapę ransomware auka. Tai viena rimčiausių situacijų, reikalaujanti skubių veiksmų.
Failų dydžiai gali keistis be priežasties. Jei pastebite, kad programų ar dokumentų dydžiai tapo kitokie, nors jų nekeitėte, tai gali reikšti, kad virusas pridėjo savo kodą prie šių failų. Taip pat atkreipkite dėmesį į failų datos pakeitimus – jei matote, kad failai buvo modifikuoti laikais, kai kompiuterio nenaudojote, tai įtartina.
Sisteminio saugumo pranešimai ir perspėjimai
Operacinė sistema dažnai pati bando jus įspėti apie problemas. Windows Security Center ar Mac’o saugumo nustatymai gali rodyti perspėjimus apie išjungtą apsaugą ar aptiktus grėsmės. Niekada neignoruokite šių pranešimų – jie egzistuoja ne be priežasties.
Tačiau būkite atsargūs su netikrais saugumo pranešimais. Kai kurie virusai mėgdžioja sistemų pranešimus ir bando jus išgąsdinti, kad atsisiųstumėte dar daugiau kenkėjiškų programų. Tikri sistemos pranešimai paprastai atsiranda tam tikrose vietose (pvz., pranešimų centre) ir niekada neprašo iškart atsisiųsti kažkokią programą iš interneto.
Ugniasienė (firewall) gali pradėti rodyti daugiau perspėjimų nei įprastai. Jei matote, kad nežinomos programos bando prisijungti prie interneto, tai turėtų sukelti įtarimą. Nors ne visi tokie bandymai yra kenkėjiški, verta išsiaiškinti, kas bando jungtis ir kodėl.
Ką daryti, kai įtariate užkrėtimą
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – nesipanikuokite, bet veikite greitai. Atjunkite kompiuterį nuo interneto, kad sustabdytumėte galimą duomenų siuntimą į išorinius serverius. Jei naudojate belaidį ryšį, išjunkite Wi-Fi; jei laidinį – ištraukite kabelį. Tai taip pat apsaugos kitus tinklo įrenginius nuo galimo užkrėtimo.
Paleiskite visapusišką sistemos nuskaitymą su patikimu antivirusiniu įrankiu. Jei jau turite antivirusą, atnaujinkite jo duomenų bazę ir paleiskite gilų skenavimą. Jei antivirusas neveikia arba jo neturite, galite naudoti nemokamai prieinamus įrankius kaip Malwarebytes, kas gali padėti aptikti ir pašalinti grėsmes. Kai kurios antivirusinės kompanijos siūlo nemokamus vienkartinio naudojimo skenerius, kuriuos galite paleisti iš USB atmintuką.
Pakeiskite visus slaptažodžius, bet tik tada, kai esate tikri, kad sistema švari. Jei pakeisite slaptažodžius užkrėstame kompiuteryje, virusas gali juos vėl pavogti. Geriausia tai daryti iš kito, švario įrenginio. Pradėkite nuo svarbiausių paskyrų – el. pašto, banko, socialinių tinklų.
Jei situacija rimta ir negalite patys susidoroti, kreipkitės į specialistus. Kartais geriau sumokėti už profesionalią pagalbą nei rizikuoti prarasti svarbius duomenis ar tapti tapatybės vagystės auka. Ypač jei kalbame apie verslo kompiuterį su svarbia informacija, specialisto pagalba gali sutaupyti daug laiko ir pinigų.
Kaip apsisaugoti ateityje ir išvengti bėdų
Geriausia gynybos strategija – tai prevencija. Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir visas programas. Daugelis užkrėtimų įvyksta per senus, nepataisytus saugumo trūkumus. Įjunkite automatinius atnaujinimus, kad nereikėtų apie tai galvoti.
Būkite atsargūs su el. pašto priedais ir nuorodomis. Net jei laiškas atrodo esąs iš pažįstamo asmens, prieš atidarydami priedą ar spustelėdami nuorodą, įsitikinkite, kad tai tikrai jis. Piktavaliai dažnai imituoja žinomų žmonių ar įmonių laiškus. Jei kažkas atrodo įtartina – geriau paklauskite siuntėjo kitu būdu (pvz., telefonu), ar jis tikrai siuntė tą laišką.
Naudokite patikimus šaltinius programoms atsisiųsti. Nekraukite programų iš abejotinų svetainių ar torrent puslapių. Laikykitės oficialių programų svetainių ar patikimų parduotuvių kaip Microsoft Store ar Mac App Store. Nors ir ten kartais praslysta kenkėjiškų programų, bet tikimybė daug mažesnė.
Darykite reguliarias atsargines kopijas. Jei kas nors nutiktų, turėsite iš ko atkurti savo duomenis. Naudokite išorinį kietąjį diską arba debesų saugyklą, bet įsitikinkite, kad atsarginė kopija nėra nuolat prijungta prie kompiuterio – kai kurie virusai gali užkrėsti ir atsargines kopijas. Gera praktika – turėti kelias kopijas skirtingose vietose.
Investuokite į kokybišką antivirusinę programą ir ugniasienę. Nors yra nemokamų variantų, mokamos versijos paprastai siūlo geresnę apsaugą ir papildomas funkcijas. Tai kaip draudimas – geriau turėti ir nenaudoti, nei reikėti ir neturėti. Reguliariai skenuokite sistemą ir laikykite antivirusinę programą atnaujintą.
Švietimas ir budrus elgesys internete – jūsų stipriausia ginklas. Suprasdami, kaip veikia kenkėjiškos programos ir kokių gudrybių naudoja piktavaliai, galite išvengti daugelio problemų. Mokykite ir savo šeimos narius, ypač vaikus ir vyresnius žmones, kurie dažnai būna pažeidžiamesni. Kalbėkite apie saugų elgesį internete, aiškinkite, kodėl svarbu būti atsargiems.
Kompiuterio sveikata – tai nuolatinis procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Reguliarus dėmesys, atsargus elgesys ir greitas reagavimas į įtartinus ženklus padės išlaikyti jūsų įrenginį saugų ir veikiantį sklandžiai. Atminkite, kad kiekvienas užkrėtimas prasideda nuo mažo dėmesio stokos momento, todėl būkite budrūs ir saugokite savo skaitmeninį gyvenimą taip pat atsakingai, kaip ir fizinį.
