Kodėl kompiuterio lizdai ir vyrios taip dažnai sugenda
Kiekvienas, kas bent kartą yra turėjęs reikalų su kompiuteriu, žino tą nemalonų jausmą, kai įkišus USB laidą į lizdą niekas nevyksta. Arba dar blogiau – kai maitinimo lizdas pradeda „žaisti”, ir reikia laikyti kištuką tam tikru kampu, kad kompiuteris krautųsi. Tai ne kosmoso mokslas, bet paprasta mechanika, kuri anksčiau ar vėliau nusidėvi.
Pagrindinė problema slypi pačioje konstrukcijoje. Lizdai ir vyrios yra mechaninės dalys, kurios nuolat veikiamos fizinės jėgos. Kiekvieną kartą įkišant ar ištraukiant kištuką, metaliniai kontaktai trinasi vienas į kitą, plastmasiniai elementai pamažu lūžinėja, o litavimo vietos silpnėja. Pridėkite prie to dulkes, drėgmę ir kartais per didelę jėgą, kurią taikome skubėdami, ir turite idealią audrą gedimams.
Ypač pažeidžiami būna nešiojamųjų kompiuterių lizdai. Kodėl? Todėl, kad juos naudojame daug dažniau nei stacionarių kompiuterių. Kas dieną kišame ir traukiame įkroviklį, USB atmintukus, pelės laidą, ausines. O dar dažnai tai darome neatsargiai, skubėdami ar net nežiūrėdami. Nenuostabu, kad anksčiau ar vėliau kažkas sulūžta.
USB lizdų problemos ir jų atpažinimas
USB lizdai – tai tikriausiai dažniausiai naudojami kompiuterio jungtys. Ir dėl to jie sugenda pirmi. Kaip suprasti, kad jūsų USB lizdas jau nebefunkcionuoja tinkamai?
Pirmas požymis – įrenginys nepastoviai atpažįstamas. Įkišate atmintinę, kompiuteris ją mato, po minutės – nebemato. Arba reikia pajudinti laidą, kad vėl veiktų. Tai aiškus signalas, kad kontaktai jau nebespaudžia taip, kaip turėtų.
Antras variantas – lizdas visiškai „miręs”. Įkišate bet ką – jokios reakcijos. Čia gali būti kelios priežastys: nutrūkę kontaktai, sudegę grandinės elementai arba tiesiog išlūžęs pats lizdas iš plokštės.
Dar viena dažna bėda – sulenkti kontaktai viduje. Tai atsitinka, kai kištuką įkišame neteisingai arba per daug jėgos. Kartais galima pamatyti metalinį kontaktėlį, kuris kyšo ne taip, kaip turėtų. Teoriškai jį galima atsargiai palenkt atgal, bet praktiškai tai rizikinga – lengvai galima visiškai nulaužti.
Dulkės ir nešvarumai taip pat daro savo. Per metus USB lizdas gali prisikaupti tiek šiukšlių, kad kontaktas tampa prastas. Ypač tai aktualu tiems, kurie nešiojamus kompiuterius naudoja įvairiose aplinkose – statybose, dirbtuvėse, lauke.
Maitinimo lizdo kaprizai ir jų pasekmės
Jei USB lizdo gedimas yra nepatogumas, tai maitinimo lizdo problema – tai tikra katastrofa. Be veikiančio maitinimo lizdo jūsų nešiojamas kompiuteris tampa tiesiog brangia plyta, kai išsenka baterija.
Klasikiniai simptomai: reikia laikyti kištuką tam tikru kampu, kad kompiuteris krautųsi. Arba krovimas nuolat nutrūksta ir vėl prasideda. Matote indikatorių, kuris mirksi tai įsijungęs, tai išsijungęs. Visa tai reiškia, kad maitinimo lizdas jau nebefunkcionuoja normaliai.
Dažniausiai problema slypi litavimo vietose. Maitinimo lizdas yra pritvirtintas prie pagrindinės plokštės keliais litavimo taškais. Kadangi į jį nuolat kišame ir traukiame gana storą laidą, o kartais dar ir tampome tą laidą įvairiomis kryptimis, litavimas pamažu plyšta. Kartais užtenka vieno netikėto trūktelėjimo, ir vienas kontaktas atsijungia.
Kita problema – pats lizdas gali būti mechaniškai pažeistas. Plastmasinė dalis sulūžta, metaliniai kontaktai išsilenkę. Tai atsitinka, kai kištuką įkišame ne tiesiai, arba kai laidas yra užkabintas ir kas nors už jo patraukia.
Blogiausia, kad maitinimo lizdo gedimas gali sukelti ir kitų problemų. Jei kontaktas prastas, gali kilti įtampos svyravimai, kurie kenkia baterijai ir net pačiai pagrindinei plokštei. Todėl tokias problemas reikia spręsti kuo greičiau.
HDMI, audio ir kiti lizdai – retesnės, bet skausmingos problemos
Nors HDMI ir audio lizdus naudojame rečiau nei USB, jų gedimai gali būti ne ką mažiau skausmingi. Ypač jei jūsų darbas ar laisvalaikis susijęs su vaizdo rodymu išoriniame monitoriuje ar garso įranga.
HDMI lizdo problemos dažniausiai pasireiškia vaizdo trūkčiojimu, periodišku ekrano užgesimu arba visišku signalo nebuvimu. Kartais tai gali būti ne lizdo, o laido problema, todėl pirmiausia verta išbandyti kitą laidą. Bet jei keičiant laidus problema išlieka, greičiausiai kaltas pats lizdas.
Audio lizdai turi savo specifinių problemų. Dažniausiai kenčia ausinių lizdas – jame kontaktai yra ypač smulkūs ir jautrūs. Simptomai: garsas girdimas tik vienoje ausyje, reikia pasukti kištuką, kad veiktų, arba garsas nuolat trūkinėja. Kartais problema ta, kad viduje įstrigusi kokia nors šiukšlė ar nulaužtas kištuko gabalėlis.
Ethernet (tinklo) lizdai taip pat gali sugesti, nors jie paprastai patvaresni. Čia problema dažniausiai būna mechaninė – sulūžta fiksavimo sklendė, ir laidas nebelaiko tvirtai. Arba kontaktai oksidavosi, ir tinklo greitis krenta arba ryšys visai neveikia.
Kada galima taisyti pačiam, o kada geriau kreiptis į specialistus
Čia prasideda svarbiausias klausimas. Ar verta bandyti taisyti pačiam, ar geriau nešti į servisą? Atsakymas priklauso nuo kelių dalykų: jūsų įgūdžių, turimos įrangos ir pačios problemos sudėtingumo.
Jei problema paprasta – pavyzdžiui, USB lizdas užsikimšęs dulkėmis – galite pabandyti išvalyti patys. Tam tiks kompaktiškas siurblys su siaura antgaliu arba suspaustas oras. Tik niekada nenaudokite adatų, dantų krapštukų ar kitų aštrių daiktų – labai lengva pažeisti jautrius kontaktus.
Jei matote, kad kontaktas šiek tiek sulinkęs, ir jaučiatės pakankamai drąsiai, galite labai atsargiai pabandyti jį ištiesinti plastikine dantų krapštuku arba specialiu įrankiu. Bet čia reikia tikrai švelnaus prisilietimo – metaliniai kontaktėliai yra trapūs.
Tačiau kai reikalingas litavimas – čia jau reikia rimtų įgūdžių ir įrangos. Litavimas ant pagrindinės plokštės nėra tas pats, kas vielos sulitavimas. Reikia tikslaus temperatūros kontroliuojamo litavimo prietaiso, tinkamo lydmetalio, fliuso, o svarbiausia – patirties. Vienas neteisingas judesys, ir galite sugadinti ne tik lizdą, bet ir pačią plokštę.
Maitinimo lizdo keitimas yra viena sudėtingiausių procedūrų. Pirma, reikia išardyti kompiuterį (kartais visiškai), pasiekti pagrindinę plokštę, išlituoti seną lizdą, išvalyti vietas, įlituoti naują, patikrinti, ar viskas veikia, ir surinkti atgal. Jei neturite patirties, labai rekomenduoju kreiptis į specialistus.
Prevencinės priemonės: kaip išvengti problemų
Kaip sakoma, geriau užkirsti kelią nei gydyti. Ir su kompiuterio lizdais tai veikia puikiai. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų lizdų gyvenimą.
Pirma ir svarbiausia – būkite švelnūs. Neskubėkite, nedarykite visko viena ranka, nežiūrėdami. Kiekvieną kištuką įkiškite tiesiai, be pasvirimo. Jei jaučiate pasipriešinimą – sustokite ir patikrinkite, ar viskas teisingai orientuota.
Antra – naudokite USB šakotuvus (hub’us) stacionariems įrenginiams. Jei turite pelę, klaviatūrą ir kitus priedus, kurie visada prijungti, geriau juos junkite per šakotuvą. Taip mažiau dėvėsite paties kompiuterio lizdus. Be to, jei sugenda šakotuvo lizdas, jį pakeisti daug pigiau nei kompiuterio.
Trečia – tvarkykite laidus. Jei maitinimo laidas nuolat įtemptas arba sulenktas keistais kampais, jis daro spaudimą į lizdą. Pasirūpinkite, kad laidas turėtų pakankamai laisvės ir nebūtų tampomas.
Ketvirta – reguliariai valykite. Kartą per kelis mėnesius švelniai išpūskite dulkes iš lizdų. Tai ypač svarbu, jei naudojate kompiuterį dulkėtoje aplinkoje. Švarus lizdas – ilgaamžis lizdas.
Penkta – jei naudojate nešiojamą kompiuterį, pamąstykite apie apsauginę įmautę ar krepšį. Tai apsaugos ne tik ekraną, bet ir lizdus nuo atsitiktinių smūgių bei dulkių.
Kokios dalys reikalingos remontui ir kur jas rasti
Jei vis dėlto nusprendėte taisyti patys arba tiesiog norite suprasti, ko tikėtis iš serviso, verta žinoti apie dalis ir jų prieinamumą.
USB lizdai yra standartizuoti, bet jų yra kelių tipų: USB-A (įprastas stačiakampis), USB-C (naujesnis, apverstas), mini-USB ir micro-USB (dažniausiai senesniuose įrenginiuose). Kiekvienas tipas turi savo specifikacijas, ir svarbu užsakyti tiksliai tokį, koks reikalingas.
Maitinimo lizdai, deja, dažnai yra specifiniai konkrečiam kompiuterio modeliui. Ypač tai aktualu nešiojamiesiems. Todėl ieškant dalies reikia žinoti tikslų modelio numerį. Geros naujienos – internetinėse parduotuvėse (eBay, AliExpress, specializuotos elektronikos dalių parduotuvės) galima rasti beveik bet kokio modelio lizdus.
Kaina labai įvairi. Paprastas USB lizdas gali kainuoti nuo kelių centų iki kelių eurų. Maitinimo lizdai brangiau – nuo 5 iki 20 eurų, priklausomai nuo modelio ir gamintojo. Originalios dalys visada brangesnės, bet ir kokybė geresnė.
Be paties lizdo, remontui gali prireikti: lydmetalio (geriausia su švinu, nors jis ir ne ekologiškas, bet patikimesnis), fliuso (padeda litavimui), izopropilo alkoholio (valymui), specialių įrankių (litavimo prietaisas, pinzetas, lupa ar mikroskopas).
Jei nežinote, ko tiksliai reikia, geriausia pasikonsultuoti su specialistu arba bent jau forume, kur žmonės dalijasi patirtimi. Neteisingos dalies užsakymas tik atidės remontą ir iššvaistys pinigus.
Kai lizdas nebetaisomas: alternatyvos ir sprendimai
Kartais situacija tokia, kad lizdo remontas yra neįmanomas arba ekonomiškai nepagrįstas. Ką daryti tokiu atveju? Yra keletas išeičių.
Jei sugedo vienas iš kelių USB lizdų, o kiti veikia – tiesiog naudokite tuos, kurie veikia. Jei lizdų trūksta, įsigykite kokybišką USB šakotuvą. Tai pigiausia ir paprasčiausia išeitis. Tik įsitikinkite, kad šakotuvas turi savo maitinimą, jei planuojate jungti daug įrenginių arba tokius, kurie vartoja daug energijos (išoriniai kietieji diskai, pavyzdžiui).
Jei sugedo HDMI lizdas, galite naudoti USB-į-HDMI adapterį. Taip, tai ne idealus sprendimas – gali būti šiek tiek lėtesnis, ypač žaidimams ar vaizdo montavimui, bet kasdieniam darbui ar filmų žiūrėjimui puikiai tinka.
Maitinimo lizdo atveju situacija sudėtingesnė. Jei lizdas visiškai sugedo ir remontas per brangus, galite ieškoti universalaus įkroviklio, kuris jungiamas tiesiogiai prie baterijos kontaktų. Bet tai labai specifinis sprendimas ir tinka toli gražu ne visiems modeliams. Kita alternatyva – naudoti stotinį įkroviklį (dock), jei jūsų modelis tokį palaiko.
Kartais verta pagalvoti ir apie tai, ar nėra laikas keisti kompiuterį. Jei jūsų nešiojamas jau senas, turi ir kitų problemų, o remonto kaina artėja prie pusės naujo kompiuterio kainos – galbūt protingiau investuoti į naują įrenginį. Tai ypač aktualu, jei kompiuteris naudojamas darbui ir jo gedimas kainuoja prarastą laiką ir pinigus.
Ką daryti, kad problema nepasikartotų
Tarkime, suremontuota arba rastas sprendimas. Kaip pasirūpinti, kad ateityje nereikėtų vėl to paties? Čia keletas patarimų, kurie padės išlaikyti lizdus sveikus ilgiau.
Jei taisėte maitinimo lizdą, rimtai pagalvokite apie laido valdymą. Gal verta įsigyti magnetinį adapterį? Tai tokia sistema, kai į lizdą įkišamas mažas magnetinis kištukas, kuris ten ir lieka, o pats maitinimo laidas prisijungia magnetiškai. Jei kas nors užkabins laidą, jis tiesiog atsilips, o ne trauks lizdo. Tai puiki investicija, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių.
USB lizdams – kaip minėjau, naudokite šakotuvus. Bet ne bet kokius. Pigūs šakotuvai gali sugadinti jūsų įrenginius arba net sukelti trumpąjį jungimą. Rinkitės patikimų gamintojų produktus su apsaugomis nuo perkrovos.
Jei dažnai keliauji su nešiojamuoju, įsigyk kokybišką krepšį su atskirais skyreliais. Kai laidai ir kompiuteris metami į vieną maišą, labai lengva pažeisti lizdus. Geras krepšys su tvirtomis sienelėmis ir atskirais kišenėmis apsaugo nuo mechaninių pažeidimų.
Mokykite save ir kitus namuose ar biure teisingai elgtis su technika. Daug gedimų atsitinka tiesiog dėl neatsargumo ar nežinojimo. Paprastas priminimas „būk švelnūs su laidais” gali sutaupyti daug rūpesčių.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – reguliarus aptarnavimas. Kartą per metus verta atidaryti kompiuterį (arba nuvežti į servisą) ir leisti jam „iškvėpti” – išvalyti dulkes, patikrinti, ar viskas gerai pritvirtinta, ar nėra matomo susidėvėjimo požymių. Tai ypač aktualu nešiojamiesiems, kurie naudojami intensyviai. Tokia profilaktika gali užkirsti kelią daugeliui problemų, ne tik su lizdais.
Kompiuterio lizdai ir vyrios nėra amžini, bet su teisingu požiūriu ir priežiūra jie gali tarnauti daug ilgiau nei paprastai. O kai vis dėlto atsiranda problemų, svarbu greitai jas identifikuoti ir priimti protingą sprendimą – ar taisyti pačiam, ar kreiptis į specialistus, ar ieškoti alternatyvių sprendimų. Svarbiausia – nepalikti problemų neišspręstų, nes mažas gedimas gali virsti dideliu ir brangiu.
