Kodėl kompiuteris kaista labiau nei turėtų
Kai kompiuteris pradeda triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas arba tiesiog išsijungia pats savaime – greičiausiai susidūrėte su perkaitimo problema. Tai viena dažniausių bėdų, su kuriomis susiduria tiek stacionarių kompiuterių, tiek nešiojamųjų savininkai. Ir nors tai skamba kaip kažkas techniškai sudėtingo, dažniausiai priežastys būna gana paprastos.
Pirmiausia reikia suprasti, kad šiuolaikiniai kompiuteriai – tai tikros šilumos gamyklos. Procesorius, vaizdo plokštė, kietieji diskai – visi šie komponentai dirba ir kartu generuoja nemažai šilumos. Kai sistema veikia normaliai, ši šiluma efektyviai pašalinama per aušinimo sistemą. Bet kai kažkas nepavyksta, temperatūra kyla, o tai gali baigtis ne tik lėtesniu veikimu, bet ir rimtais gedimais.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių net neįtaria, jog jų kompiuteris perkaista. Gal pastebėjote, kad žaidimas, kuris anksčiau veikė sklandžiai, dabar stringa? Arba programos užtrukdavo atsidaryti? O gal ventiliatoriai ūžia taip garsiai, kad sunku susikaupti? Visa tai – klasikiniai perkaitimo požymiai.
Dulkės – tylus kompiuterio priešas
Jei tektų išrinkti vieną pagrindinę perkaitimo priežastį, tai būtų dulkės. Jos kaupiasi visur – ant ventiliatorių, radiatoriuose, oro angose. Per keletą mėnesių ar metus (priklausomai nuo aplinkos) kompiuterio vidus gali tapti tikru dulkių sluoksniu.
Dulkės veikia kaip šiluminė izoliacija. Jos užkemša ventiliacijos angas, apdengia radiatoriaus plokšteles, lėtina ventiliatorių darbą. Rezultatas? Oras nebecirkuliuoja taip, kaip turėtų, šiluma lieka viduje, temperatūra kyla.
Ypač tai aktualu tiems, kurie laiko kompiuterį ant grindų arba kambaryje su kilimu. Dulkių ten kur kas daugiau nei ant stalo. Taip pat rizikos grupėje – gyvūnų šeimininkai. Šunų ir kačių plaukai puikiai kaupiasi kompiuterio viduje ir sukuria tikrą filtro sluoksnį, kuris blokuoja oro srautą.
Kaip tai išspręsti? Reguliarus valymas. Bent kartą per pusmetį (o geriau kas ketvirtį) reikėtų atidaryti kompiuterio korpusą ir kruopščiai išvalyti. Geriausias įrankis – suslėgto oro balionėlis, kurį galima nusipirkti bet kurioje elektronikos parduotuvėje. Tiesiog pūskite orą į dulkėtas vietas, tik darykite tai lauke arba bent jau prie atidaryto lango – dulkių bus daug.
Termopastos problema, apie kurią niekas nekalba
Štai dalykas, kurio daugelis net nežino: tarp procesoriaus ir jo aušintuvo yra specialus šilumą laidus sluoksnis – termopasta. Jos tikslas – užpildyti mikroskopines oro ertmes tarp dviejų paviršių ir užtikrinti efektyvų šilumos perdavimą.
Problema ta, kad termopasta nėra amžina. Per kelerius metus ji išdžiūsta, sukietėja, praranda savo savybes. Ir štai tuomet prasideda bėdos – procesorius nebegali efektyviai perduoti šilumos aušintuvui, temperatūra šauna į viršų.
Tai ypač aktualu seniems kompiuteriams. Jei jūsų mašina tarnauja jau 3-4 metus ar ilgiau ir niekada nekeičėte termopastos – tikrai laikas tai padaryti. Procedūra nėra tokia sudėtinga, kaip atrodo, bet jei nejaučiate pasitikėjimo, geriau kreipkitės į specialistus.
Keičiant termopastą svarbu viską padaryti teisingai: seną pastą reikia kruopščiai nuvalyti specialiu skysčiu arba bent jau izopropilo alkoholiu, o naują užtepti plonu, tolygiu sluoksniu. Perdaug pastos – taip pat blogai kaip ir per mažai. Idealus variantas – ryžio grūdo dydžio lašas centre, kurį paskui paspaudus aušintuvu pasklinda tolygiai.
Ventiliatorių gedimas ir sulėtėjimas
Ventiliatoriai – tai kompiuterio aušinimo sistemos širdis. Jie sukuria oro srautą, kuris išneša šilumą iš korpuso. Bet kaip ir bet kokia mechaninė dalis, jie gali sugesti arba tiesiog pradėti blogai veikti.
Dažniausiai ventiliatoriai nevisiškai sustoja – jie tiesiog pradeda suktis lėčiau. Galbūt guoliai susidėvėjo, galbūt dulkės pristabdė jų darbą, o gal tiesiog pasenę. Lėčiau besisukantis ventiliatorius pučia mažiau oro, o tai reiškia blogesnį aušinimą.
Kaip tai pastebėti? Pirma, garsas. Jei ventiliatorius pradeda skleisti keistus garsus – girgždėjimą, trinksėjimą, ūžesį – tai blogas ženklas. Antra, galite tiesiog pažiūrėti į jį per korpuso langelį (jei toks yra) arba atidarę šoninį dangtį. Ar jis sukasi sklandžiai? Ar nesvirduliuoja?
Kartais ventiliatorių galima „atgaivinti” – išvalyti, patepti specialiu tepalų lašeliu guolius. Bet dažnai paprasčiau ir patikimiau tiesiog pakeisti nauju. Ventiliatoriai nėra brangūs komponentai, o skirtumas temperatūroje gali būti dramatiškas.
Programinės priežastys: kai kaltas ne aparatas
Ne visada perkaitimas kyla dėl fizinių problemų. Kartais kalti procesai, kurie vyksta kompiuteryje. Pavyzdžiui, virusai ar kenkėjiškos programos gali apkrauti procesorių ar vaizdo plokštę, versdami juos dirbti maksimaliu pajėgumu net kai nieko nedarote.
Taip pat dažna problema – per daug programų, kurios paleidžiamos kartu su sistema. Kiekviena iš jų naudoja šiek tiek resursų, o kartu jos gali sukurti nemažą apkrovą. Atidarykite užduočių tvarkytuvą (Task Manager) ir pažiūrėkite, kas vyksta. Jei procesoriaus ar vaizdo plokštės apkrova yra didelė, kai nieko nedarote – reikia ieškoti priežasties.
Dar viena galimybė – pasenę tvarkyklės. Ypač vaizdo plokštės tvarkyklės gali sukelti problemų, jei jos neoptimaliai valdo komponentą. Reguliariai atnaujinkite tvarkykles, ypač jei pastebite perkaitimo problemas po sistemos ar programų atnaujinimų.
Ir dar vienas dalykas – kriptovaliutos kasimas. Skamba keistai, bet yra kenkėjiškų programų, kurios slapta naudoja jūsų kompiuterio resursus kriptovaliutų kasimui. Tai sukuria maksimalią apkrovą ir, atitinkamai, maksimalų šilumos kiekį. Jei kompiuteris staiga pradėjo kaisti be akivaizdžios priežasties – verta patikrinti antivirusinėmis programomis.
Aplinkos įtaka ir ventiliacijos klaidos
Kartais problema ne kompiuteryje, o aplinkoje. Vasarą, kai kambaryje 30 laipsnių, net idealiai veikiantis kompiuteris turės sunkumų aušindamas save. Aušinimo sistema gali išvesti šilumą tik į aplinką, o jei aplinka pati karšta – efektyvumas krenta.
Bet dažniau problema būna netinkamas kompiuterio išdėstymas. Pavyzdžiui, stacionarų kompiuterių žmonės kartais stato į uždarus spintelių skyrius, kur oras apskritai negali cirkuliuoti. Arba pastato taip arti prie sienos, kad išmetimo ventiliatoriai neturi vietos išstumti karštą orą.
Nešiojamieji kompiuteriai taip pat dažnai kenčia dėl netinkamo naudojimo. Laikyti nešiojamąjį ant lovos, antklodės ar pagalvės – vienas blogiausių dalykų, kuriuos galite padaryti. Minkštas paviršius užkemša apatines ventiliacijos angas, oras nebegali įeiti, temperatūra kyla.
Idealus variantas – kietas, lygus paviršius su bent kelių centimetrų tarpu aplinkui. Stacionariems kompiuteriams – bent 10-15 cm atstumas nuo sienos, laisva prieiga prie visų ventiliacijos angų. Jei kambaryje labai karšta – papildomas ventiliatorius, nukreiptas į kompiuterį, gali padaryti stebuklus.
Aparatūros problemos ir komponentų senėjimas
Kai kurie komponentai tiesiog gamina daugiau šilumos nei kiti. Galingos vaizdo plokštės, aukščiausios klasės procesoriai – jie visi reikalauja rimtos aušinimo sistemos. Jei atnaujinote kompiuterį, įdėjote galingesnę vaizdo plokštę, bet paliko tą pačią aušinimo sistemą – perkaitimas beveik garantuotas.
Taip pat verta žinoti, kad kai kurie komponentai senėdami pradeda gaminti daugiau šilumos. Tai ypač aktualu kondensatoriams – jie gali pradėti blogai veikti, o tai sukelia padidėjusį energijos suvartojimą ir šilumos išsiskyrimą.
Dar viena problema – netinkamas įtampos tiekimas. Jei maitinimo blokas sensta arba nuo pradžių buvo prastos kokybės, jis gali tiekti nestabilią įtampą. Tai verčia kitus komponentus dirbti neefektyviai ir gaminti daugiau šilumos.
Jei įtariate, kad problema aparatūroje, verta pasinaudoti specialiomis programomis temperatūrai stebėti. HWMonitor, Core Temp, GPU-Z – visos šios nemokamos programos parodo tikslias komponentų temperatūras. Normalios temperatūros: procesorius ramybės būsenoje – 30-45°C, apkrovos metu – iki 70-80°C; vaizdo plokštė – panašiai, nors kai kurios galingos plokštės gali pasiekti ir 85°C.
Ką daryti, kai jau perkaito: praktiniai sprendimai
Taigi, nustatėte, kad kompiuteris tikrai perkaista. Kas dabar? Pirmas žingsnis – nustatyti tikslią priežastį. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: išvalykite dulkes, patikrinkite, ar visi ventiliatoriai sukasi, ar yra pakankamai vietos aplink kompiuterį.
Jei tai nepadeda, laikas gilintis. Pakeiskite termopastą – tai santykinai paprastas ir nebrangus sprendimas, kuris dažnai duoda puikių rezultatų. Jei patys nedrįstate – bet kuris kompiuterių servisas tai padarys už 10-20 eurų.
Programinė pusė: pašalinkite nereikalingas programas, atnaujinkite tvarkykles, patikrinkite dėl virusų. Kartais padeda tiesiog perkrauti sistemą – ilgai veikiantis kompiuteris gali kaupti įvairius procesus, kurie apkrauna sistemą.
Jei viskas kita nepadeda, galite apsvarstyti aušinimo sistemos atnaujinimą. Papildomi korpuso ventiliatoriai kainuoja nuo 5-10 eurų ir gali žymiai pagerinti situaciją. Galingesnis procesoriaus aušintuvas – nuo 20-30 eurų už orinio aušinimo modelį iki 60-100 eurų už vandeninį.
Nešiojamiesiems kompiuteriams puikus sprendimas – aušinimo padėklas. Tai papildomi ventiliatoriai po nešiojamuoju, kurie padeda cirkuliuoti orui. Kainuoja nuo 10-15 eurų ir tikrai verti investicijos, jei dažnai naudojate nešiojamąjį reiklioms užduotims.
Dar vienas patarimas: sumažinkite našumą. Skamba keistai, bet jei kompiuteris perkaista žaidžiant – gal nereikia maksimalių grafinių nustatymų? Šiek tiek sumažinus kokybę, apkrova krenta, kartu krenta ir temperatūra. Taip pat galite naudoti programas, kurios riboja maksimalų procesorių ar vaizdo plokštės dažnį – tai sumažina našumą, bet ir temperatūrą.
Ir paskutinis dalykas – kartais paprasčiausias sprendimas yra geriausias. Jei kompiuteris senas, daug kartų remontuotas, o perkaitimo problema vis grįžta – gal laikas pagalvoti apie naują? Šiuolaikiniai komponentai dažnai efektyvesni, gamina mažiau šilumos ir geriau aušinami. Kartais investicija į naują sistemą yra protingesnė nei begalinis senų komponentų taisymas.
Perkaitimas nėra problema, su kuria reikia tiesiog susitaikyti. Tai ženklas, kad kažkas negerai, ir ignoruojant jį gali kilti rimtų pasekmių – nuo sumažėjusio našumo iki visiškai sudegusių komponentų. Bet gera žinia ta, kad dažniausiai sprendimas nėra nei sudėtingas, nei brangus. Šiek tiek dėmesio, reguliarus priežiūra ir protingas naudojimas – ir jūsų kompiuteris tarnaus ilgai ir patikimai, nesukeldamas šiluminių problemų.
